Kas yra NLP?

Trys žodžiai – trys proceso dalys

Pavadinimas „neurolingvistinis programavimas“ skamba techniškai, bet iš tiesų jis labai tiksliai aprašo, kas vyksta mumyse kiekvieną dieną. Noriu jį išskaidyti.

NEURO – kaip suvokiame

Tai pirminis mūsų kontaktas su pasauliu: vaizdai, garsai, kūno pojūčiai, kvapai, skoniai. Tačiau – ir tai labai svarbu – mes niekada nesuvokiame pasaulio „gryno“. Kiekvieną akimirką į mus plūsta milžiniškas informacijos kiekis, ir nervų sistema didžiąją jo dalį atmeta. Tai, ką pastebime, nulemia dėmesys, nuotaika, nuovargis, ankstesnė patirtis.

Pavargęs, išsekęs žmogus tą pačią gatvę mato kitaip nei pailsėjęs. Kinų medicinos kalba – kai Inkstų energija išsekusi, pasaulis atrodo sunkesnis ir grėsmingesnis; kai Kepenų Qi užstrigęs, lengviau pastebime tai, kas erzina. Kūno būsena jau filtruoja tai, ką suvokiame, dar prieš mums pradedant galvoti.

LINGVISTINIS – kaip tai įvardijame

Kai tik kažką suvokiame, iš karto pradedame tam suteikti prasmę. Viduje pasakojame istoriją: „tai gerai“, „tai pavojinga“, „man tai nepatinka“, „vėl tas pats“, „jis tai padarė tyčia“.

Dažniausiai šios istorijos vyksta taip greitai ir automatiškai, kad jų net nepastebime – laikome jas ne savo interpretacija, o tiesa. Būtent čia slypi didžioji dalis mūsų kančios ir didžioji dalis mūsų galimybių. Žodžiai, kuriais apibūdiname patirtį sau, nulemia, ką toliau jausime.

Dar kartą užakcentuoju: ne įvykis sukelia emociją. Emociją sukelia įvykis + istorija, kurią apie jį papasakojome.

PROGRAMAVIMAS – kodėl reaguojame būtent taip

Trečioji dalis atsako į klausimą, kodėl vienas žmogus išgirdęs kritiką susimąsto, o kitas sustingsta. Tai mūsų išmoktos sekos – įpročiai, įsitikinimai, automatinės reakcijos, susiformavusios per ankstesnę patirtį, auklėjimą, aplinką.

Žodis „programavimas“ čia nereiškia, kad žmogus yra kompiuteris. Jis reiškia, kad daugelis mūsų reakcijų yra išmoktos – o tai, kas išmokta, galima pastebėti, suprasti ir išmokti kitaip.

Grįžkime prie susirinkimo pavyzdžio. Abu žmonės išgirdo tą patį sakinį (1). Vienas atkreipė dėmesį į turinį – „kurią dalį“, kitas – į toną ir vadovo veido išraišką (2). Pirmasis sau pasakė „reikia pataisyti“, antrasis – „vėl nepataikiau“ (3). Pirmasis jautėsi ramiai ir susikaupęs, antrasis – gėdą ir įtampą krūtinėje (4). Pirmasis pataisė darbą, antrasis visą vakarą jį atidėliojo (5).

Jų rezultatai skirsis ne todėl, kad vienas gabesnis. Jie skirsis todėl, kad jų vidinės sekos skirtingos.

Žemėlapis nėra teritorija

Viena pagrindinių NLP prielaidų, kurią NLP perėmė iš kalbininko Alfredo Korzybskio: žemėlapis nėra teritorija. Tai reiškia, kad tai, kaip mes matome pasaulį, yra ne pats pasaulis, o mūsų vidinis jo žemėlapis – supaprastintas, atrinktas, nuspalvintas mūsų patirties.

Šis paprastas sakinys turi dvi labai praktiškas pasekmes:

• Kiti žmonės gyvena pagal savo žemėlapius. Kai kažkas elgiasi mums nesuprantamai, dažniausiai jis elgiasi visiškai logiškai – tik pagal kitokį žemėlapį.
• Mūsų žemėlapį galima tikslinti. Jei mano vidinis žemėlapis sako „kritika = atmetimas“, tai ne gamtos dėsnis. Tai išmokta jungtis, kurią galima patikrinti.

Atsakomybė: nepatogus, bet išlaisvinantis žodis

NLP prasideda nuo požiūrio, kuris iš pradžių gali atrodyti griežtas: mes arba prisiimame atsakomybę už savo gyvenimo rezultatus, arba jos neprisiimame. Trečio kelio nėra.

Noriu paaiškinti, ką tai reiškia – ir ko tai NEREIŠKIA.

Tai nereiškia, kad esame kalti dėl visko, kas mums nutinka. Mes nekontroliuojame klimato, pandemijų, politikos, kitų žmonių sprendimų, ligų, kurios ateina netikėtai. Daugelis gyvenimo aplinkybių tiesiog yra – ir jas reikia priimti.

Tai reiškia, kad tarp to, kas nutinka, ir to, ką mes darome, visada yra erdvė. Toje erdvėje vyksta mūsų suvokimas, mūsų istorija, mūsų būsena. Ir būtent ta erdvė – mūsų. Ne visada lengvai valdoma, ne visada iš karto, bet mūsų.

Kol atsakomybę už savo reakcijas atiduodame aplinkybėms („jis mane supykdė“, „ši situacija mane išvarė iš proto“), tol aplinkybės ir valdo mūsų gyvenimą. Kai sakome „aš supykau, kai jis tai pasakė – ir noriu suprasti, kodėl būtent taip sureagavau“, – pradedame atgauti pasirinkimo laisvę.

Asmeninis efektyvumas, ramybė ir judėjimas į priekį priklauso ne nuo to, ar gyvenime bus sunkumų – jų bus. Jie priklauso nuo to, kaip disciplinuotai mokomės reguliuoti savo mintis, emocijas ir veiksmus.

Ir čia vėl noriu sujungti Rytus su Vakarais: savireguliacija prasideda ne galvoje. Jei kūnas įsitempęs, kvėpavimas paviršutiniškas, nervų sistema – pavojaus režime, net geriausia mintis „nusiramink“ nepadės. Todėl NEUROsoma® metode NLP visada eina kartu su kūnu: pirmiausia sugrąžiname kūną į saugumą, tada galime aiškiai matyti savo istorijas.

Struktūra ir chaosas: kaip skirtingai tvarkome savo pasaulį

Žmonės natūraliai skiriasi tuo, kaip tvarko savo mintis ir gyvenimą. Vieni gyvena struktūruotai: planai, sąrašai, aiški tvarka, žingsnis po žingsnio. Kiti mąsto abstrakčiau, laisviau, šuoliais – jų gyvenimas iš šalies gali atrodyti chaotiškas ar net anarchiškas, nors jiems patiems jame viskas aišku.

NLP tokius skirtumus vadina mąstymo strategijomis ir filtrais. Svarbu suprasti: nė vienas būdas nėra teisingas ar neteisingas. Struktūruotas žmogus geriau baigia darbus, bet gali sunkiai prisitaikyti prie netikėtų pokyčių. Abstraktus žmogus kūrybiškesnis ir lankstesnis, bet gali sunkiai nuosekliai užbaigti pradėtą.

Kodėl tai svarbu?

• Sau – kai suprantame savo stilių, nustojame savęs kaltinti už tai, kas yra tik mūsų mąstymo ypatybė, ir galime sąmoningai lavinti tai, ko trūksta.
• Santykiuose – daugybė konfliktų šeimoje ir darbe kyla ne dėl blogos valios, o dėl to, kad vienas mąsto struktūruotai, kitas – abstrakčiai. Kai tai atpažįstame, atsiranda empatija ir lankstumas: kito elgesys nebeatrodo „neteisingas“, jis tiesiog kitoks.

Kritiškas žvilgsnis: ką NLP gali ir ko negali

Noriu būti sąžininga. NLP – ne mokslo disciplina tokia prasme, kaip, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (CBT). Moksliniai tyrimai nepatvirtino kai kurių populiarių NLP teiginių – pavyzdžiui, kad iš akių judesių krypties galima tiksliai nustatyti, ar žmogus mąsto vaizdais, ar garsais, ar meluoja. Yra ir daug paviršutiniškų „NLP“ kursų, kurie žada greitą žmonių valdymą ir manipuliaciją.

NEUROsoma® programoje NLP naudojame kitaip: kaip savęs pažinimo ir bendravimo įrankių rinkinį, kurį visada vertiname kritiškai. Daugelis NLP idėjų – kad interpretacija veikia emociją, kad kalba formuoja patirtį, kad išmoktos reakcijos gali būti pakeistos – sutampa su tuo, ką patvirtina šiuolaikinė psichologija ir CBT. Būtent šias dalis ir ugdysime.

Kaip mokytis, kad žinios taptų įgūdžiu

NLP negalima išmokti tik perskaičius ar peržiūrėjus. Tai įgūdis – kaip Qi Gong ar masažas: supratimas ateina per praktiką. Todėl kviečiu jus mokytis aktyviai.

Rašykite ranka. Atsispausdinkite medžiagą, darykite užrašus ranka. Rašymas ranka įtraukia daugiau dėmesio ir kūno, todėl žinios įsimena giliau ir ilgiau.

Fiksuokite „aha“ momentus. Kiekvieną kartą, kai kažką atpažįstate savyje – „o, juk aš taip darau!“ – užsirašykite. Pabaigus programą šie užrašai taps jūsų asmeniniu žemėlapiu, kurį galėsite susisteminti.

Stebėkite, o ne teiskite. Pirmasis žingsnis – ne keisti, o pastebėti. Kol neatpažįstame savo sekos, negalime jos pakeisti.

Nereikia iš karto nieko keisti. Užtenka pamatyti, kad tarp įvykio ir jūsų reakcijos buvo visa grandinė – ir kad toje grandinėje yra vietų, kur galima pasirinkti kitaip.

Tai ir yra pirmasis NLP žingsnis. Ir pirmasis žingsnis į laisvę.

Su Šviesa,
Asta